Mokymasis iš praeities – atsakomybė ateičiai

Birželio 15-19 dienomis Vilniuje vyko penkių dienų seminaras „Mokymasis iš praeities – veikimas ateičiai: Holokausto ir žmogaus teisių mokymas“, skirtas istorijos, pilietiškumo ir žmogaus teisių ugdymo temoms. Seminarą organizavo TOLI, bendradarbiaudama su Tarptautine komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti bei Lietuvos žydų bendruomene. Seminare dalyvavo istorijos mokytoja Ramūnė Gedminienė. 

Dalyvavusiems šiame tarptautiniame seminare mokymai buvo ypač prasmingi, jie suteikė vertingą galimybę ne tik pagilinti žinias apie Holokaustą, antisemitizmą bei žmogaus teisių pažeidimus, bet ir dar kartą permąstyti, kaip apie sudėtingus istorijos įvykius kalbėti su visuomene ir jaunąja karta jautriai, atsakingai bei paveikiai. Kadangi renginyje susitiko atstovai iš Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos, itin svarbiu akcentu tapo tarptautinis patirčių pasidalijimas, ypač skaudžiai primenantis, jog žmonija vis dar atkakliai mokosi tų pačių istorinių pamokų, tik, deja, labai lėtai. Intensyvi programa prasidėjo nuo pamatinių tapatybės, stereotipų, išankstinių nuostatų ir diskriminacijos temų, kurios tapo tvirtu pagrindu tolesnėms gilioms diskusijoms apie Holokausto tragediją, antisemitizmo apraiškas ir žmogaus teisių svarbą šių dienų pasaulyje. Seminaro metu susirinkusieji klausėsi žinomų mokslininkų ir edukatorių Vadimo Altskano bei Sauliaus Sužiedėlio pranešimų, padėjusių giliau suprasti Holokausto eigą tiek platesniame Europos, tiek vietiniame Lietuvos kontekste. Emocinį ir kultūrinį gylį seminarui suteikė Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky liudijimas bei artimesnis prisilietimas prie žydų kultūros, tradicijų ir istorinio paveldo.

Didelis renginio organizatorių dėmesys buvo sutelktas į šiuolaikinius iššūkius, su kuriais šiandien susiduria švietėjai bei atminties institucijų darbuotojai: antisemitizmo atpažinimą, Holokausto istorijos iškraipymo problemas, kritinio mąstymo ugdymą ir žmogaus teisių temų integravimą į kasdienes veiklas. Teorines įžvalgas prasmingai papildė giliai įsiminusios praktinės patirtys, tarp kurių – ekskursija po istorinį žydų Vilnių, apsilankymas Samuelio Bako muziejuje, žurnalistės ir autorės Silvios Foti pasakojimas apie savo pačios atliktą senelio karo metų palikimo tyrimą bei jautri išvyka į Panerių memorialą – vieną svarbiausių Holokausto atminties vietų Lietuvoje. Šios gyvos patirtys dar kartą patvirtino tiesą, jog Holokausto ugdymas ir atminties išsaugojimas nėra vien tik sausas praeities įvykių nagrinėjimas – tai nuolatinis kalbėjimas apie žmogaus pasirinkimus, asmeninę atsakomybę, abejingumo pavojų, propagandos bei neapykantos kalbos galią ir, žinoma, pilietinę drąsą, kuri yra kritiškai svarbi dirbant su visuomene ir jaunąja karta. Seminaro pabaigoje dalyviai kūrė konkrečias edukacinių projektų idėjas, kurias galės pritaikyti savo tiesioginiame darbe – mokyklose, muziejuose bei vietos bendruomenėse. Tikimasi, kad įgytos žinios ir patirtis bus aktyviai panaudotos edukacinėse programose, pamokose bei integruotuose projektuose, skatinant žmones ne tik geriau pažinti praeitį, bet ir atsakingai bei drąsiai veikti dabartyje.