Dirbtinis intelektas švietime: nuo geriausių praktikų iki Erasmus+ KA2 partnerysčių

2026 m. gegužės 20–22 dienomis Taline, Estijoje, vyko tarptautinis kontaktinis seminaras „Dirbtinis intelektas švietime: nuo geriausių praktikų iki Erasmus+ KA2 partnerysčių“, subūręs švietimo ekspertus, mokytojus, projektų rengėjus, skaitmeninių technologijų specialistus bei Erasmus+ programos dalyvius iš įvairių Europos šalių. Šiame renginyje Lietuvą atstovavo trys dalyvės, tarp kurių buvo ir anglų kalbos mokytoja Aušra Ramanauskienė.

Renginio tikslas buvo ne tik aptarti dirbtinio intelekto galimybes švietime, bet ir skatinti tarptautinį bendradarbiavimą kuriant naujas Erasmus+ KA2 partnerystes. Seminaras prasidėjo aktyvia tinklaveikos veikla „Find Your Project Match“, kurios metu dalyviai, remdamiesi „Padlet“ platformoje pateiktais rezultatais, formavo būsimas projektines grupes. Moderatoriaus vedama sesija suteikė galimybę dalyviams greitai atrasti bendrus interesus, aptarti organizacijų poreikius bei užmegzti ryšius būsimam bendradarbiavimui. Diskusijose dominavo temos apie dirbtinio intelekto integravimą į ugdymo procesą, skaitmeninių kompetencijų stiprinimą, inovatyvių mokymo metodų kūrimą ir švietimo įstaigų pasirengimą technologiniams pokyčiams.

Svarbi seminaro dalis buvo skirta poveikio planavimui Erasmus+ projektuose. Dalyviai buvo supažindinti su poveikio planavimo įrankiu, padedančiu struktūruoti projekto idėją ir aiškiai apibrėžti siekiamus pokyčius. Buvo aptarta, kaip planuoti poveikį besimokančiųjų, organizacijų ir visuomenės lygmeniu, kaip formuluoti konkrečius rezultatus, numatyti veiklas, išteklius bei stebėsenos etapus viso projekto įgyvendinimo metu. Šios sesijos metu dalyviai analizavo, kaip tinkamai suplanuotas poveikis gali užtikrinti projektų tęstinumą, ilgalaikę vertę ir rezultatų pritaikomumą praktikoje.

Vienu svarbiausių seminaro akcentų tapo pagrindinis pranešimas apie dirbtinį intelektą švietime, kurį skaitė Diana Poudel – skaitmeninio ir medijų raštingumo trenerė bei Tartu universiteto jaunesnioji mokslo darbuotoja. Pranešime buvo aptartos pagrindinės dirbtinio intelekto teikiamos galimybės ugdymo procese: personalizuotas mokymas(is), mokymosi analizė, automatizuotas grįžtamasis ryšys, mokytojų darbo optimizavimas bei kūrybiškumo ir kritinio mąstymo kompetencijų stiprinimas. Kartu daug dėmesio skirta ir rizikoms – duomenų apsaugai, algoritmų šališkumui, akademiniam sąžiningumui bei atsakingam technologijų naudojimui. Pranešėja akcentavo, kad technologijų pažanga turi būti lydima etinio sąmoningumo ir gebėjimo kritiškai vertinti DI kuriamą turinį.

Didelio susidomėjimo sulaukė ir pranešimas apie Estijos patirtį diegiant dirbtinį intelektą mokyklose. AI Leap fondo studentų programų vadovas Mihkel Mariusz Jezierski pristatė konkrečius pavyzdžius, kaip Estijos mokyklos taiko DI sprendimus klasėse ir kaip šios technologijos prisideda prie modernesnio bei lankstesnio ugdymo proceso. Pranešime buvo pabrėžta, kad sėkmingai technologijų integracijai būtina stiprinti mokytojų skaitmenines kompetencijas, kurti aiškias mokyklų strategijas bei ugdyti mokinių gebėjimą atsakingai naudotis dirbtinio intelekto įrankiais.

Praktinių pavyzdžių sesijoje „How to deal with AI at school?“ edukacinių technologijų specialistė Ingrid Maadvere iš Gustav Adolf gimnazijos pristatė konkrečius DI integravimo mokyklose modelius. Dalyviai susipažino su DI įrankių naudojimu pamokose, mokytojų pasirengimu dirbti

su šiomis technologijomis, mokyklos lygmens strategijų kūrimu bei mokinių skaitmeninio raštingumo stiprinimu. Buvo pabrėžta, kad dirbtinis intelektas neturėtų pakeisti mokytojo vaidmens, tačiau gali tapti efektyvia priemone individualizuojant mokymąsi, didinant mokinių įsitraukimą ir suteikiant daugiau galimybių kūrybiškam ugdymui.

Seminaro metu taip pat vyko itin praktiška sesija „Lessons from 100 Erasmus+ proposals“, kurią vedė politologas, projektų architektas ir vertintojas Gilberto Martinez. Pranešėjas dalijosi įžvalgomis apie dažniausiai pasitaikančias klaidas rengiant Erasmus+ paraiškas ir atkreipė dėmesį į tai, ko projektų vertintojai ieško paraiškose. Dalyviai diskutavo apie poreikio pagrindimo svarbą, aiškiai apibrėžtus tikslus, poveikio planavimą, partnerių vaidmenų paskirstymą bei projekto rezultatų tvarumą.

Praktinėse poveikio dirbtuvėse seminaro dalyviai analizavo savo organizacijų situaciją ir kūrė būsimų projektų vizijas. GAP analizės metu buvo ieškoma atsakymų į klausimus „Kur esame dabar?“ ir „Kur norime būti?“. Grupės identifikavo kompetencijų, sistemų bei technologinių sprendimų spragas ir formulavo pagrindinius projektų tikslus. Vėlesnėse dirbtuvėse buvo planuojamos konkrečios veiklos, identifikuojami reikalingi ištekliai, aptariami partnerių vaidmenys bei kuriamos rezultatų sklaidos ir tvarumo strategijos. Didelis dėmesys buvo skiriamas atvirųjų išteklių kūrimui, rezultatų prieinamumui ir ilgalaikiam poveikiui švietimo sistemoms. Dalyviai diskutavo, kaip užtikrinti, kad projektų metu sukurti produktai ir metodikos būtų naudojami ir pasibaigus finansavimo laikotarpiui.

Seminaro pabaigoje vyko projektinių idėjų pristatymų sesija, kurios metu kiekviena grupė turėjo galimybę per penkias minutes pristatyti savo projekto koncepciją bei gauti ekspertų ir kitų dalyvių grįžtamąjį ryšį. Ši veikla padėjo dalyviams patikslinti projektų tikslus, sustiprinti partnerystes bei pasirengti tolimesniam Erasmus+ KA2 paraiškų rengimui.

Kontaktinis seminaras Taline tapo svarbia platforma tarptautiniam dialogui apie dirbtinio intelekto ateitį švietime. Renginys ne tik suteikė vertingų žinių apie technologijų taikymą ugdymo procese, bet ir paskatino naujų tarptautinių partnerysčių kūrimą tarp Europos švietimo institucijų. Seminaras dar kartą parodė, kad dirbtinis intelektas gali tapti reikšminga priemone kuriant inovatyvų, įtraukų ir ateities poreikius atitinkantį švietimą, o Erasmus+ programa išlieka svarbia erdve bendradarbiavimui, idėjų mainams ir inovacijų plėtrai Europoje.