Sąskrydis „Dainai šviečia“ – Dainų progimnazijos bendrystės šventė

2025-ųjų rugsėjo 20-osios rytą visi keliai vedė į Naisius. Vos įžengus į Baltų areną pasitiko skambus juokas ir malonus šurmulys – čia rinkosi Šiaulių Dainų progimnazijos bendruomenė į jau tradicija tapusį sąskrydį „Dainai šviečia“. Nuo pat pirmų akimirkų jautėsi ypatinga vienybės dvasia: aikštėje aidėjo draugiški sveikinimai, klegesys ir smagus juokas, kai dalyviai kartu statė palapines, kūrė stovyklavietes ir padėjo vieni kitiems įsikurti.

Susirinkusius pasveikino progimnazijos direktorė, renginio globėja Asta Vaičiūnienė. Ji pabrėžė, kad lyderystė gimsta ne iš varžymosi, o iš gebėjimo išgirsti, palaikyti ir įkvėpti vieni kitus. Jos žodžiai kvietė pasidžiaugti galimybe būti kartu ir pajusti, kaip svarbu kiekvieno nario indėlis bendruomenėje. Šventės pradžią paskelbė neformaliojo švietimo organizatorė Laura Pikelienė, o šiltą rytą dar labiau nušvietė Ugnės atliekamos dainos – tarsi muzikinis priminimas, kad bendrystė stiprina kiekvieną iš mūsų.

Kaip ir kasmet, Dainų progimnazija prisijungė prie organizacijos „Gelbėkit vaikus“ Solidarumo bėgimo. Šį kartą į simbolinį bėgimo ratą stojo visi – mokiniai, tėvai, mokytojai. Kiekvienas žingsnis priminė, kad tikrasis stiprumas slypi draugiškame petyje šalia. Kuo daugiau bėgančių, tuo daugiau juoko, padrąsinančių šūksnių ir bendro ritmo, kuris vienijo visus, nepaisant amžiaus ar tempo.

Po bėgimo laukė daugybė veiklų, skirtų ne tik aktyviam poilsiui, bet ir bendravimui: flešmobas, žaidimai, rungtys ir kiti smagūs iššūkiai, kuriuose vaikai ir suaugusieji vienodai džiaugėsi galėdami bendradarbiauti, palaikyti vieni kitus ir pasidžiaugti mažomis pergalėmis. Čia nebuvo svarbiausia, kas laimės – svarbiausia buvo būti kartu, dalintis gera nuotaika ir šypsenomis.

Rudeniškai ramus oras ir nuoširdus žmonių artumas pavertė šią dieną ypatinga švente, kurios šiluma dar ilgai lydės kiekvieną dalyvį. Sąskrydis „Dainai šviečia“ dar kartą įrodė, kad bendruomenė – tai kur kas daugiau nei mokykla ar gyvenamoji vieta. Tai gyvas, kvėpuojantis ryšys, kuriame kiekvieno balsas svarbus ir girdimas. Čia draugystė tampa stiprybės šaltiniu, tarpusavio pagalba – savaime suprantama, o atviras pokalbis – tiltu tarp kartų.

Šioje bendrystėje vaikai drąsiai dalijosi savo įspūdžiais su suaugusiaisiais, tėvai atrado naujų bičiulių tarp kitų šeimų, o mokytojai džiaugėsi galėdami pažinti mokinius ir jų artimuosius ne tik kaip ugdytinius, bet kaip draugus. Dainų progimnazijos šeima čia kūrė bendrą istoriją, kurioje kiekvienas galėjo įnešti savą spalvą: pasidalinti juoku, papasakoti prisiminimą, padrąsinti šalia esantį.

Tokios akimirkos primena, kad tikroji bendruomenė gimsta iš mažų, bet labai svarbių gestų – šypsenos, ištarto „ačiū“, ištiestos rankos pagalbos ar tiesiog nuoširdaus buvimo kartu. Ši šventė tapo įrodymu, kad Dainų progimnazijos bendruomenė – ne tik mokykla, bet ir didelė šeima, kuri geba palaikyti, džiaugtis vienas kito sėkme ir kurti šviesą, kurios užtenka visiems.