Tarptautinė mokytojų metodinė-praktinė konferencija „Ateities iššūkiams ruošiamės šiandien“

2023 m. lapkričio 28 d. Šiaulių Dainų progimnazijoje vyko tarptautinė mokytojų metodinė-praktinė konferencija „Ateities iššūkiams ruošiamės šiandien“, kurią organizavo progimnazijos organizacinis komitetas (Kristina Bliūdžiuvienė, anglų kalbos mokytoja metodininkė, Albina Eitutienė, matematikos mokytoja metodininkė, Ramūnė Gedminienė, istorijos  mokytoja metodininkė, Jolita Kaupienė, informacinių technologijų mokytoja metodininkė) ir  Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo centras. Konferencijoje savo patirtimi ir įžvalgomis dalijosi 36 mokytojai, ugdymo specialistai iš Ispanijos, Italijos, Portugalijos, Rumunijos ir Lietuvos. Konferencijos programa apėmė tris sekcijas, kuriose buvo nagrinėjamos įvairios švietimo probleminės sritys, mokymo metodai bei inovacijos. Konferencijos dalyvius pasveikino šiuolaikinio šokio kolektyvo “Kosmėja” šokėjos (vadovė Diana Maciuvienė). 

Plenarinį posėdį pradėjo Šiaulių Dainų progimnazijos direktorė Asta Vaičiūnienė. Ji pasidžiaugė, jog sugrąžinta tradicija konferenciją organizuoti mokykloje. Sveikinimo žodį tarė Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Gintarė Juškienė. Plenarinio posėdžio metu  Vilniaus Universiteto Švietimo akademijos prof. dr. Aušra Kazlauskienė dalijosi savo įžvalgomis apie formuojamąjį vertinimą kompetencijomis grįstame ugdyme. Šiaulių Techninės kūrybos centro projektų vadovas Gintautas Jazdauskas atskleidė dirbtinio intelekto panaudojimo galimybes darbo rinkose ir ugdymo procesuose, pristatydamas Midjourney AI įrankį. Paola Masciulli, anglų kalbos mokytoja iš Italijos, dalijosi efektyviais metodų taikymo būdais siekiant geresnių ugdymo rezultatų.

       Pirmoje sekcijoje daug dėmesio buvo skiriama šiuolaikinei pamokai. Aptartas ugdymo(si) pamokoje organizavimas, orientuotas į mokinio galių stiprinimą, mokytojų ir specialiosios pedagogės bendradarbiavimą organizuojant į mokinių kompetencijų ūgtį orientuotą veiklą įtraukiojo ugdymo kontekste, vertinimas ir įsivertinimas. Taip pat buvo aptarti žaidybiniai elementai pamokoje, patyriminio mokymo(si) veiklos ir verslumo įgūdžių ugdymas. Įdomu buvo išklausyti mokytojos iš Rumunijos (Anamaria Dumitriu, Teacher of English and head teacher. Scoala Gimnaziala “Ion Bancila”) pranešimo apie skirtingų kartų mokymąsi, pagalbą vienas kitam, tėvų, senelių ir vaikų dalyvavimą įvairiuose projektuose, kurie vėliau išauga į didesnes akcijas. Mokytojos dalijosi patirtimi apie projektus, paremtus STEAM ugdymo metodika ir ,,Ateities inžinerijos“ programa. Taip pat pirmosios sekcijos pranešėjai pasidalino įžvalgomis ir patirtimi, kaip dirbtinis intelektas (DI) gali tapti puikiu pagalbininku kuriant mokomąją medžiagą, pamokas ir kaip svarbu būti pasirengusiems ateities iššūkiams šiandien, naudojant naujausias technologijas ir metodus mokykliniame ugdyme.

     Antrojoje sekcijoje klausytojai galėjo susipažinti su Ispanijos švietimo sistemos kompetencijų modeliu (Valentín Amado Martín Fariña. IES Agustín de Betancourt,  Puerto de la Cruz, Ispanija),  integruotų lietuvių ir informacinių technologijų, anglų kalbos ir matematikos pamokų pavydžiais. Taip pat buvo aptarta koučingo principų taikymo pedagoginėje veikloje svarba, inovatyvių metodų taikymas ugdymo procese, integruotų projektų ir tiriamosios veiklos svarba mokinių kompetencijų plėtrai, kūrybiškumas ir inovacijos specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių mokyme. Dainų progimnazijos mokytojos pasidalijo savo įžvalgomis apie tarptautinį darbo stebėjimą, jo naudą mokytojų profesiniam tobulėjimui.

      Trečiojoje sekcijoje buvo  akcentuojama integruota projektinė veikla sėkmingam kompetencijų ugdymui, tarpkultūrinio švietimo ir projektinių mokymo aspektai bei specialiųjų poreikių mokinių dalyvavimas projektinėse veiklose. Pranešėjai dalijosi sėkmingų tyrimų pavyzdžiais ir pasakojo, kad mokiniai lengviau įgyja istorinį suvokimą, kai domisi savo gyvenamąja aplinka, tuo, kas yra arčiausiai jų – tai miestelis, miestas, žymūs žmonės, šeima, mokykla. Mokiniai turi galimybę bendrauti, komunikuoti su įvairių kartų žmonėmis, įvykių liudininkais, gebėti ieškoti istorinių šaltinių, dirbti su archyvine medžiaga. Ugdomąją veiklą galima puikiai suderinti ir su išvykomis – aplankyti kultūrinius, istorinius objektus. Apie tarpkultūrinio ugdymo privalumus kalbėjo anglų kalbos mokytoja Lavinia Arama iš Rumunijos, Brailos, ir akcentavo, kad projektinė veikla stipriai motyvuoja mokinius, plečia jų akiratį, gerina mokymosi pasiekimus. 

        Svarbu pabrėžti,  kad  konferencijoje pristatytuose pranešimuose atsiskleidė  pažangi ir inovatyvi švietimo praktika, kuri yra orientuota į mokinių kompetencijų ugdymą ir ruošimą(si) ateities iššūkiams. Tikime, kad šios įžvalgos prisidės prie profesionalaus pedagogų tobulėjimo  ir bendradarbiavimo švietimo srityje.