Dainiečiai „politiniuose“ debatuose

Spalio mėnesį mūsų mokyklos pilietinę atsakomybę puoselėjantys aktyvistai: 8b kl. mokinė Emilija Juodeikytė (vadovė Giedrė Kielaitė), 8d kl. mokiniai Dovydas Nevulis, Beatričė Glazauskaitė, Kajus Vasiliauskas (vadovė Kristina Juodeikienė), priėmę Lietuvos Debatų Klubų Asociacijos narių kvietimą, drauge su Ginkūnų Sofijos ir Vladimiro Zubovų mokyklos, Šiaulių universitetinės, Juliaus Janonio ir Didždvario gimnazijų komandomis dalyvavo politiniuose debatuose ir burtų keliu išsitraukė ginti pozicijos prieš galimybę 16-mečiams dalyvauti rinkimuose. Mūsų komandos išsakyti argumentai buvo taiklūs, siekiant pagrįstai priimti sprendimą, reikia turėti žinių, informacijos. Koks tai tiksliai amžius – 16 ar 18 metų? Kada tas žmogus jau yra subrendęs? Siekiant atsakymo reikia žiūrėti plačiai, tiek per sociologinę, tiek per psichologinę ir politinę puses. Labai svarbu, kiek pats rinkėjas yra subrendęs, kiek jis atsparus politinėms manipuliacijoms. Šešiolikmetis gali būti neišprusęs, vadovautis „butaforiniais“ autoritetais ir įtakoti egoistinių tikslų siekiančių politikų pergalę. Pagrindiniai argumentai prieš galimybę balsuoti nuo 16-os metų:
 

*Patirties trūkumas: 16-os metų jaunesni asmenys gali kenkti balsuojant, kad jiems dar trūksta patirties ir išminties pasverti politinius klausimus, objektyviai ir suprasti jų ilgalaikes pasekmes.

*Mokymosi procesas: 16-os metų jaunimui reikia susikoncentruotis į mokslus ir asmeninį tobulėjimą. Politiniai įsipareigojimai gali trukdyti jų akademiniams pasiekimams ar kitoms svarbioms veikloms.

*Nesubalansuotas įtakingumas: 16-os metų jauni balsuotojai galėtų būti lengvai valdomi politiniais manipuliavimais, įtakojami pagal šeimos ar draugų nuomonę, todėl jų balsavimas gali būti nesubalansuotas ar net neapgalvotas.

*Socialinė atsakomybė: 16-os metų jaunimui nėra pakankamai išvystytos socialinės atsakomybės: gali pernelyg lengvai imtis impulsyvių sprendimų, kurie gali turėti įtakos visai šaliai.

*Suaugusiųjų atstovavimas: rinkimai yra suaugusiųjų atstovavimo procesas, ir todėl balsavimo teisė turėtų būti suteikiama tik tiems, kurie yra oficialiai laikomi suaugusiais (daugumoje šalių tai yra 18 metų).

*Šie argumentai prieš 16-os metų jaunimo balsavimo teisę atspindi nuomonių įvairovę dėl to, ar jauni žmonės turėtų turėti teisę dalyvauti politinėje procese, ar ne. Tačiau svarbu atsižvelgti į tai, kad kai kurios šalys ar regionai jau suteikia jaunesniems nei 18 metų asmenims teisę balsuoti vietos rinkimuose arba yra pradėjusios svarstyti šią galimybę.

Dėkojame Lietuvos Debatų Klubų Asociacijai, kurios veikloje aktyviai dalyvauja ir mūsų buvusi mokinė Romuvos gimnazijos „pirmokė“ Anetė Pargaliauskaitė, už vertingo renginio organizavimą, Vilniaus universiteto Kiekybinės ekonomikos pirmakursį Dovydą Žilinską už Debatų metodikos atskleidimą, šauniajai mūsų mokyklos debatų komandai, pelniusiai III-ąją vietą.