Kokybės kultūros raiška Šiaulių Dainų progimnazijoje

2025 m. lapkričio 26 d. progimnazijos direktorė Asta Vaičiūnienė ir pavaduotoja ugdymui Daiva Ūsaitė gerosios patirties sklaidos „Kokybės laboratorijos“ diskusiniame seminare „Kaip įtvirtinti kokybės kultūrą kasdienėje veikloje“ pristatė pranešimą „Kokybės kultūros raiška Šiaulių Dainų progimnazijoje“. Pranešime apibrėžta Šiaulių Dainų progimnazijos kokybės samprata, atskleisti veiklos kokybės įsivertinimo procesai bei išryškinta kokybės kultūros raiška.

Kokybės sampratą apima šie aspektai: mokymosi kokybė; asmenybės ūgtis; bendruomenės poreikių tenkinimas; geras mikroklimatas; bendruomenės sutelktumas. Vidinės veiklos kokybės sistema grindžiama progimnazijos misijoje įtvirtintais tikslais ir tradicijomis: orientacija į mokinį; visų bendruomenės narių įtraukimu; procesiniu ir sisteminiu principais; nuolatiniu tobulėjimu ir lyderyste. Nuo 2023–2024 mokslo metų Šiaulių Dainų progimnazijos bendruomenė, siekdama atliepti visuotinės kokybės vadybos tikslus, savo veiklos kokybės vadybos sistemą grindžia Bendruoju vertinimo modeliu (BVM). Veiklos kokybės įsivertinimą atlieka veiklos kokybės įsivertinimo grupė, kuriai vadovauja direktorė. Veiklos kokybės įsivertinimo grupė telkiama remiantis komandinio darbo principais. Komandą sudaro mokytojos Akvilė Pigulevičienė, Jolita Kaupienė, Albina Eitutienė, Irena Povilauskienė, Loreta Augulienė, Sigita Masaitienė, Vilma Jasevičienė, Vilma Matuzevičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui ir direktoriaus pavaduotoja ūkiui.

Į progimnazijos veiklos kokybę žvelgiame per lyderystės prizmę. Lyderis visų pirmiausia atsakingas žmogus. Atsakomybę išryškiname kaip vertybę – veiklos procesai vertinami ne tik pagal rezultatus, bet ir pagal tai, kaip kiekvienas bendruomenės narys prisiima atsakomybę už savo veiksmus, sprendimus ir bendrą pažangą. Būtent procesinė lyderystė įgalina visą Šiaulių Dainų progimnazijos bendruomenę sutelktai ir atsakingai siekti veiklos kokybės. Sutarti ir išdiskutuoti progimnazijos veiklos įsivertinimo principai persikelia į pedagogų-lyderių kuriamus kasdienius sprendimus, planavimą, susirinkimus, mikroklimatą. Pedagogai siekia sutartinių kokybės rodiklių aktyviai veikdami edukacinių erdvių kūrimo, bendruomenės telkimo, įvaizdžio, bendruomenės sveikatinimo, projektų, mokinių meninės saviraiškos skatinimo ir veiklos kokybės įsivertinimo pagal bendrojo vertinimo modelį pedagogų-lyderių komandose.